SURASTAS TIKSLAS
Tiek
daug svajonių - į saują nesutilpo!
Skaudu - netyčia išbarsčiau.
Surink
norėjau, ryžto tam pritrūko,
Todėl
- prašyt kitų bandžiau.
Kai
saulės maldavau - nusišypsojo!
Dangus
supyko - uždarė langus aklinai,
Bet
saulė pavymui surik suspėjo:
-
Savas svajas pati surinkti privalai!
Mėnulio
klausiau, tuomet į naktį ėjo
- Gali
padėti, man per sunku vienai?
Pažvelgęs
rūsčiai, užriaumojo
-
Negalim laimę gauti taip lengvai!
Kai
vėjo paprašiau - tasai nusikvatojęs,
Ištaršė
mano plaukus kuo stipriau
Ir
atsisveikino, ranka pamojęs
Svajas
išbarstė, kuo toliau.
Nesupykau
- bet pagalvojau
„Netilpo
saujoj - pati jas praradau.
Kodėl prašau - visų surinkti?
Kodėl
pati - to nedarau?“
Dabar
dėlioju - svajų mozaiką,
Po
dalelytę surinkau.
Regiu
- jau didelį paveikslą!
Sau
šypteliu
„Na, pagaliau, save radau!“
Deivina Orchidė
Komentarai
Rašyti komentarą