KAIP NORĖČIAU SUGRĮŽT...

Žvaigždės – šviečia, krenta ir sudega!
Metai – teka likimo vaga.
Tai – gyvenimo kelias! Kas lemta!
Tai, tik rytas, naktis ir diena.


Kaip norėčiau, sugrįžt į vaikystę!
Ten, mama mylima atrama.
O prie kelių prigludus – užmigčiau,
Nes lopšinės gaida artima.


Taip!
Aš - noriu!
Žinau – neįmanoma!
Ir mama, jau senai nebe čia.
O be jos, mūs vaikystė – bereikšmė!
O be jos, ir lopšinė – tuščia.

Bet vis vien, užsimerkiu –
Sugrįžtu į vaikystę
Ir matau – ji tenai! 
Taip saldu!
Ją regiu, šiltai besišypsančią,
Ją liečiu...
Ne! Ją – visą jaučiu!

Deivina Orchide