Lietuva – Egiptas – liga – Lietuva – namai…
Dingau…
Tokia graži pradžia – susitikimai Kaune su ilgai
lauktais žmonėmis. Daug šiltų glebėsčiavimosi ir skrydis į Egiptą… Tada dar nežinojau,
kad palikus Kauną su savimi pasiimsiu ne tik sutiktų žmonių gerus norus, nuoširdumą,
draugiškumą, bet sparčiai besiplečiančios gripo epidemijos „bacilą“.
Jau skrendant lėktuvu pajutau, kad „bacila“ kabinasi ir gan sparčiai, bet mėginau
ignoruoti, nes maniau, kad saulė, jūros vanduo, poilsis viską ištrauks ir liga
pasiduos. Pliuškinausi jūroje, baseine, kaitinausi saulėje, bet visgi gripas suraitė ir suraitė taip, kad nežinojau ar
sugebėsiu išsikapstyti: nepadėjo jokie vaistai, jokios teikiamos geranoriškų
padavėjų arbatos, jokia naujai sutiktų žmonių priežiūra.
Bet šią minutę, kai rašau savo istoriją esu jau sveikesnė, galiu mąstyti, galiu suvokti
kokia visgi esu laiminga, nes būtent dabar supratau, kad, kai sirgau tiek daug nuostabių žmonių supo man ir kiek daug geranoriškumo
yra ne tik Lietuvoje, bet ir Egipte, Airijoje ir visame pasaulyje. Turbūt pirmą
kartą per savo gyvenimą supratau, kad esu reikalinga ne vien savo šeimai, bet ir visiškai svetimiems žmonėms, tereikia
parodyti toleranciją, supratingumą, draugiškumą ir visiškai svetimi žmonės gali
patapti be galo artimais.
Kelionėje į Luksorą prisėdusi prie advokatės ir
net nepaklausiusios viena kitos vardo
išsikalbėjome, kad net atskleidėme viena kitai visus savo kelionių paslaptis
rodydama viena kitai nuotraukas ir atpasakodamos įspūdžius.
Vykdama į Kairą pamatyti piramidžių rusakalbė pagyvenusi
moteris nuglostė mane nuostabiu balso tembru bei begaliniu susižavėjimu manimi,
kad aš tokiame amžiuje nepabijojusi ir pradėjusi visai naują kryptį kaip rašymą,
bei besiruošianti išleisti keletą knygų.
Tą kartą ji man atsivėrė:
– Aš turiu begalinį norą įgyvendinti vieną savo planą, bet visi sako, kad esu jau per sena – man
šešiasdešimt penkeri.
Pažvelgiau jai į akis ir pasakiau:
– Niekada nėra per vėlu, netgi paskutinę gyvenimo akimirką.
Ji išlipdama man palinkėjo sėkmes kūryboje ir tyliai
sušnibždėjo:
– Aš tikrai įvykdysiu tai ką suplanavau, nes jūs
man padėjote suprasti, kad viskas yra įmanoma.
Štai, nežinau nei vardo, nei pavardės tik žinau,
kad klaipėdietė, bet išspaudė šioji moteris manyje įspaudą, kuris liks ilgam.
Viskas kas įvyko Egipte privertė mane susimastyti
– koks platus ir nuostabus yra pasaulis ir kad kiekvienoje šalyje galima
atrasti kažką stulbinančio ir nepakartojamo. Egiptas gražus ne vien dėl piramidžių,
faraonų kapų ar iškasenomis pripildytų muziejais, kurie byloja apie nuostabią egiptietišką
istoriją su sunkiai suvokiamą kultūrą bei tradicijas. Ne! Ne tik tai! Egiptas
mane privertė susimąstyti apie tai, kad ar apgriuvusiuose gatvėse, ar prabangiuose
viešbučiuose galima sutikti žmones, aptarnaujantį personalą, kurie tavo
gyvenime gali palikti neišdildomą pėdsaką ir pakeisti ne tik mąstymą, bet ir
likimą.
Nors ir be galo erzino pardavėjų sukaliojimas
aplinkui, bei siūlomos pigios prekės už neįsivaizduojamai aukštą kainą, bet
dabar, sėdėdama šiltame kambaryje ir minkštame savo krėsle suprantu, kad tai
neatsiejama Egipto dalis, tai jų kultūra, kuri mums nėra priimtina, bet tuo jie ir kitokie, nes jie
skiriasi nuo mūsų.
Viešbučio registratoriai, padavėjai studijavę Kalbų
universitetą Kaire, saugodami savo menkai apmokomą darbo vietą lankstosi prieš atvykusius
turistus iš Europos ir kitų kontinentų norėdami jiems įtikti, kad tik dar kartą
sugrįžtų, nes žino jog turizmas tai jų auksas. Kartais turistai net neįsigilinę
į čiabuvių gyvenimo istoriją nesiskaito, laikydami juos antrarūšiais, taip tik parodydami
savo neišsprūsimą.
Kokie tuomet mes jų akyse?
Negaliu atsakyti, bet žinau, kad su kiekvienu
sutiktu tenai darbuotoju pasilabindavau, išklausydavau jų įdomios egiptietiškos
gyvenimo istorijos, o išvykdama ne vieną apsikabinau, nors gal tai ir nepriimtina.
Bet kas gi nukenčia nuo draugiško apkabinimo? Manau, kad niekas, bet šilumos įgauna daug.
Džiaugiuosi, kad pagaliau sveikstu. Visi įspūdžiai
praleisti su senais draugais, su naujais draugais, su netikėtai sutiktais
žmonėmis, su Egipto čiabuviais viskas manyje išliko ir suguls į knygą, kurią
planuoju išleisti kiek įmanoma greičiau.
Taip dingau, bet neilgam…
Ačiū visiems kas padėjo man pagyti – tiek
vaistais, tiek šiluma, tiek užuojautos žodžiais.
Su meile
Komentarai
Rašyti komentarą